Juodavaisės aronijos veislė

Juodavaisė aronija- daugiametis iki 2 metrų aukščio krūmas. Lapai ištisiniai, elipsiški, atvirkščiai kiaušiniški, su smailia viršūne. Jų viršus tamsiai žalias, blizgantis, apačia šviesesnė; rudenį parausta. Žiedai dvilyčiai, balti, po 12-34 susitelkę skėtiniuose žiedynuose. Žydi gegužės-birželio, vaisiai prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Vaisiai(uogos) rutuliški, juodi arba tamsiai purpuriniai, blizgantys, saldžiarūgščiai, truputį aitrūs; su 8 tamsiai rudomis raukšlėtomis sėklomis. Maistinis, vaisinis, techninis, medingas,
vaistinis ir dekoratyvinis augalas.

Aronija mėgsta lengvą ir vidutinį priemolį, orui pralaidžią, imlaus drėgmei podirvio, maisto medžiagomis aprūpintą dirvą. Šviesomėgė. Gerai auga tik saulėtoje vietoje. Atspari šalčiui, ligoms ir kenkėjams. Dauginama vegetatyviškai(atlankomis, auginiais, krūmų dalijimu, skiepijimu) ir sėklomis. Sėklos, atskirtos nuo išspaudų gaminant sultis, paskleidžiamos plonu sluoksniu ir džiovinamos. Prieš sėją sėklos sumaišomos su pjuvenomis(1:1). Sėjama į gerai įdirbtą dirvą, į 6-7cm gylio vagutes. Pirmaisiais metais sėjinukai būna ne aukštesni kaip 20cm. Kai išauga antrasis tikrasis lapelis, pasėlis retinamas. Krūmai, išauginti iš sėklų, pradeda derėti ketvirtaisiais metais. Gausiausiai dera 4-6 metų stiebai. Vaistinei žaliavai naudojama juodavaisių aronijų vaisiai. Jie renkami rugpjūčio antroje pusėjerugsėjo pradžioje. Nunokę vaisiai skinami giedrą dieną. Jei numatoma juos ilgiau laikyti, skinama kekėmis, stengiantis išsaugoti viršūninius pumpurus. Be kotelių skinti vaisiai tinka sultims, uogienėms ir kitiems gaminiams. Švieži vaisiai išbūna 1,5-2mėn., laikant juos +10°C temperatūroje drėgnoje patalpoje.