Obelys sodinamos rudenį (prieš mėnesį iki šalčių) ir ankstyvą pavasarį.Pasodinimo metais paprastai netręšiama, tačiau sodinukus reikia dažnai laistyti.

Labiausiai priimtinas dirvožemis obelims – gilus priemolis. Į molingą dirvą pridedama durpių, komposto, stambaus upės smėlio, nes obelys nepakelia oro trūkumo dirvoje. Jei dirvožemis smėlingas, būtina pridėti daug durpių ir molingos, puveningos žemės, komposto. Pavasarį obelys sodinamos balandžio pabaigoje, o rudenį – nuo rugsėjo 20 iki spalio 15. Po spalio 20 obelų sodinukus geriau apkasti, o sodinti pavasarį.  Duobės ilgis ir plotis turi viršyti ant medžio šaknų esančių žemių gniutulo matmenis ne mažiau kaip 70 – 90 cm, o gylis – 20-35 cm gniutulo aukštį. Duobės smarkiai augančioms rūšims kasamos 5×5 m atstumu, rūšims su vidutinio dydžio laja – 4×4 m, pusiau nykštukinėms obelų veislėms – 4×3 m, o nykštukinėms – 3×2 m. Duobės kasamos iki 70 cm, skersmuo nuo 100 – 110 cm.

Viršutinis puveningas sluoksnis sukraunamas vienoje duobės pusėje, apatinis nederlingas – į kitą pusę. Duobę geriau iškasti prieš savaitę iki sodinimo. Po to į duobę iki 1/3 pilamas viršutinis puveningas sluoksnis, tada į duobę pridedama mineralinių ir organinių trąšų: 1 stiklinė superfosfato, 4 šaukštai kalio sulfato, 10 valgomųjų šaukštų medienos pelenų, 3 kibirus perpuvusio mėšlo. Trąšos kastuvu sumaišomos su žeme, dar pridedant derlingos žemės iki pusės duobės. Likusioji viršutinė dalis užpildoma derlinga žeme, tačiau be trąšų. Pilna duobė yra kalvelės pavidalo, 15-20 cm pakildama virš dirvos lygio. Į duobės centrą įkalamas medinis kuolas, kuris turi pakilti virš jos 40-50 cm.Siūlome populiarius moteriškus karolius, tokius kaip pakabukai, kaklaraiščiai ir grandinėlės karoliai. Įsigykite papuošalų iš įvairių metalų ir brangakmenių, kad tiktų bet kokiai progai

Medeliai sodinami dviese, vienas sodininkas įstato sodinuką į duobės centrą iš šiaurinės kuolo pusės, pakeldamas jį tiek, kad šaknų kaklelis (vieta, kur šaknys susijungia su kamienu) būtų 5 cm virš grunto lygio. Laikant sodinuką, kitas sodininkas viduryje duobės padaro iš atvežtos žemės kauburėlį, ant jo pastatomas medelis, šaknys ištiesinamos į šalis, tuomet pilama derlinga, puri žemė. Medelis lengvai pakeliamas ir papurtomas, o užpilta žemė apspaudžiama kojomis. Pasodinto medelio šaknies kaklelis turi būti 5-15 cm virš žemės, smėlio dirvose – lygiai su žemės paviršiumi. Pagal duobės kraštus supilamas nedidelis pylimėlis – “lėkštė”, kad laistant nenutekėtų vanduo. Prie kuolo medelis rišamas minkštomis virvėmis dviejose vietose – kuolo viršuje ir apie 0,5 m nuo žemės, apsukant kuolą ir medelio liemenį aštuonetuku. Kuolas įkasamas iš vyraujančių vėjų pusės. Po to laistoma tol, kol vanduo lengvai patenka į duobę. Vandens laistymui reikia iki penkių kibirų. Tada pakraščiuose mulčiuojama arba durpių pūdiniu, arba durpėmis, ar tiesiog žemėmis, maždaug 5 cm sluoksniu, tuomet ilgiau laikysis drėgmė. Po savaitės laistymas pakartojamas . Dažnai jauniems sodininkams obelys žūva. Pagrindinė to priežastis – arti esantys gruntiniai vandenys. Tie, kas tokiuose sklypuose augina obelis, turėtų šalia iškasti kanalus, kuriais nuvestų iš sklypo gruntinius vandenis. Norint pagerinti augimą ir gauti geresnį derlių, sodinukus tokiais atvejais reikia sodinami ant kalvelės.